Psalmynas 92

₂VIEŠPATIE, kaip gera šlovinti tave,

giedoti šlovės giesmes

tavo vardui, Aukščiausiasis,

₃skelbti kas rytą tavo ištikimąją meilę,

kas naktį tavo ištikimybę,

₄palydint dešimtstygei arfai,

su giesme ir lyra.

₅Juk tu, VIEŠPATIE, pradžiuginai mane savo veikla,

tad su džiaugsmu apgiedu tavo rankų darbus.

₆Kokie didingi tavo darbai, VIEŠPATIE,

kokios gilios tavo mintys!

₇Bukas žmogus jų nežino,

kvailys negali suprasti.

₈Nors nedorėliai želia kaip žolė

ir visi piktadariai klestėte klesti,

jų laukia amžinoji žūtis.

₉Bet tu, VIEŠPATIE, esi išaukštintas amžinai.

₁₀Juk tavo priešai, VIEŠPATIE,

tavo priešai tikrai pražus,

visi piktadariai bus išblaškyti.

₁₁O man tu davei laukinio jaučio jėgą ir teiki palaimą.

₁₂Savo akimis mačiau savo priešų sąmyšį,

savo ausimis girdėjau apie užpuolikų žūtį.

₁₃Teisieji žaliuoja lyg palmės

ir auga lyg Libano kedrai.

₁₄Pasodinti VIEŠPATIES Namuose,

jie žaliuoja mūsų Dievo kiemuose.

₁₅Ir žiloje senatvėje jie neša vaisių,

visada žalių ir sultingų,

₁₆liudydami, koks teisus VIEŠPATS –

mano Uola, nes nėra jame ydos.